Nusiavęs batus Aidanas klampojo per pelkę. Prie kojų viena po kitos lipo subėlės ir pakirtusios odą mėgavosi jo krauju. Nebegalėdamas pakęsti įkyraus niežėjimo Aidanas ištrynė kojas bjauraus kvapo tepau nuo parazitų. 'Pagaliau ramybė...' Vos spėjo taip pagalvoti jis ėmė smigti. Žinoma, tai buvo ne pirmas katas kai jis įkrenta į akivarą, bet tai pirmas kartas kai jį kažkas tarukia už kojos. Nelaukdamas savo paskutinio "bul bul" Aidanas staigiai apsikabino rankomis netoliese augusio medžio kamieną. Staigus pasipriešinimas skandintoją tiek pat nustebino kiek ir įsiutino. Aidanas vos begalėjo išsilaikyti, kai staiga jo koją paleido. Išlipęs iš akivaro jis buvo nebepnašus į save: šlapi, apsivėlę dumbliais ir purvu drabužiai tiesiog prilipo prie kūno, plaukai buvo sudrėkę nuo prakaito... Siaubingai keikdamasis jis nusivilko višutinius drabužius ir paėjęs kiek toliau, kur buvo tvirtas pagrindas po kojomis ėmė įrenginėti stovyklavietę.