Hiz išvargo ir padariusi salto tvirtai atsistojo ant žemės. Ji ėjo greitai, nors po kojomis painiojosi visokiausios šakos ir šaknys. Jos žvilgsnis lakstė po horizontą, lyg ieškodamas to niekšo kuris ją verčia šitaip nervingai elgtis. Staiga sustojo, ir apsižvalgė. Už jos prabėgo vilkas, bet ji nesureagavo. Žinojo, kad tai ne tai, kas ją vaikosi. Dešinėje garsiai lūžo šakelė. Hizaki piktai pasuko galvą į tą pusę, bet nieko nepamatė. Nežmoniškas šaltis užliejo jos karštą demonišką odą. Atrodė kažkas šnabžda jai į ausį neaiškius žodžius. Nors būdama drąsi, Hiz stovėjo pakraupusi ir tą akimirką tikrai bijojo. Kažkas prilietė jos viršugalvį ir ji greitai apsižvalgė. Nieko.
-Ko tu nori?!
Jos balsas aidėjo miške. Pasigirdo kažkokie balsai. "Panele Taion...Man nepatinka spalva.Prašau... Ne!" Hizaki pradėjo bėgti. "Kodėl niekada negali paklausyti?? Prašau, neliesk jos! Tu nesveika!" Hiz įsiutusi išlaužė kelis aplinkinius medžius ir išbėgo iš miško.